Vilniaus kogeneracinė jėgainė pasirašė sutartį dėl biokuro aikštelės statybų

2021 m. rugpjūčio 04 d.
Vilniaus kogeneracinė jėgainė pasirašė sutartį dėl biokuro aikštelės statybų

Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ), įgyvendindama siekį modernizuoti Vilniaus miesto centralizuotą šilumos tiekimo ūkį taip, kad šiluma ir elektros energija būtų stabiliai gaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių, pasirašė sutartį su UAB „VA statyba“, kuri įrengs 40 tūkst. kvadratinių metrų ploto biokuro saugojimo aikštelę.

Pagal pasirašytą sutartį rangovas turės parengti darbo projektą ir pastatyti biokuro aikštelę su visais priklausiniais, įrengti vidinį 563 metrų ilgio geležinkelio kelią bei priešgaisrinę sistemą. Numatytų darbų vertė sieks iki 5,8 mln. eurų be PVM, o darbus numatoma atlikti ne ilgiau nei per 1 metus.

„Pasirašydami šią sutartį mes dar labiau priartėjame prie vieno iš svarbiausių mūsų tikslų – Vilniui tiekti saugią, švarią ir konkurencingą energiją. Biokuro aikštelės statybos yra svarbus žingsnis mūsų tikslo link. Dar šiemet taip pat tikimės sėkmingai užbaigti konkursus ir pasirašyti sutartis dėl biokurą naudojančių įrenginių ir biokuro ruošos ūkio projektavimo ir statybos darbų“, – sako VKJ generalinis direktorius Mantas Burokas.

Po to, kai VKJ nutraukė sutartį su restruktūrizuojama didžiausia Lenkijos katilų gamybos bendrove „Rafako“, kuri tapo nepajėgi užbaigti darbus, bendrovė vykdo daugiau kaip dešimt stambių biokuro jėgainės infrastruktūrinių pirkimų.

VKJ bus viena moderniausių tokio tipo jėgainių visoje Europoje. Planuojama, kad visiškai įgyvendinus VKJ projektą, jėgainės bendra elektrinė galia sudarys kiek daugiau kaip 90 MW, o šiluminė galia – apie 230 MW.

Jėgainėje energija nuo praeitų metų pabaigos gaminama iš komunalinių atliekų, o įgyvendinus biokuro jėgainės dalies projektą energija bus gaminama ir iš biokuro. Planuojama, kad atliekų jėgainė per metus sutvarkys ir energija pavers apie 160 tūkst.t komunalinių atliekų, o biokuro jėgainėje bus panaudojama daugiau kaip 400 tūkst. t biokuro. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšomis.