Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro ruošos ir tiekimo sistemas įrengs „OMIS“
Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ), tęsdama modernių šilumos gamybos pajėgumų plėtros projektą Vilniaus centralizuotoje šilumos tiekimo sistemoje, pabaigė biomasės ruošos ir tiekimo sistemų projektavimo, montavimo ir paleidimo-derinimo darbų pirkimą ir išrinko laimėjusį pasiūlymą. Pirkimo laimėtoja tapo ilgametę patirtį turinti Lenkijos įmonė OMIS S.A.
Bendra maksimali sutarties vertė siekia kiek mažiau nei 20 mln. eurų – pagal šią sutartį konkurso laimėtoja įsipareigoja užbaigti šiuolaikiškų ir sudėtingų biomasės ruošos ir tiekimo technologinių sistemų, reikalingų katilų funkcionavimui, projektavimo, montavimo ir paleidimo-derinimo darbus.
Sutartyje numatyta, kad rangovas atliks techninį biomasės ruošos ir tiekimo technologinių sistemų vertinimą, atliks būtinus technologinių sistemų pakeitimus ir užbaigs biomasės išpylimo, rūšiavimo, transportavimo, sandėliavimo, svėrimo, mėginių pakavimo ir kitų technologinių sistemų montavimo, paleidimo-derinimo darbus (šaltuosius ir karštuosius bandymus), apmokys jėgainės personalą ir parengs naudojimo instrukcijas.
„Pasirašėme paskutinę iš esminių ir didelės apimties Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro projekto sutartį. Nuo šiol visiškai pereiname į statybų režimą, kurio metu valdysime apie 10 pagrindinių rangovų ir dvigubai tiek jų subrangovų”, - teigia VKJ vadovas Mantas Burokas.
Pirkimas įvykdytas po to, kai VKJ nutraukė sutartį su buvusiu rangovu – restruktūrizuojama didžiausia Lenkijos katilų gamybos bendrove „Rafako“, kuri tapo nepajėgi užbaigti darbus.
VKJ bus viena moderniausių tokio tipo jėgainių visoje Europoje. Planuojama, kad visiškai įgyvendinus VKJ projektą, jėgainės bendra elektrinė galia sudarys kiek daugiau kaip 90 MW (iš jų apie 70MW iš biomasės) , o šiluminė galia – apie 230 MW (apie 170 MW iš biomasės).
Jėgainėje energija nuo 2020 metų pabaigos gaminama iš komunalinių atliekų, o įgyvendinus biokuro jėgainės dalies projektą energija bus gaminama ir iš biokuro. Atliekų jėgainė per metus sutvarko ir energija paverčia apie 160 tūkst. t komunalinių atliekų, o biokuro jėgainėje bus panaudojama apie 500 tūkst. t. Projektas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšomis.
